SKF svetainės slapukai

Mes naudojame slapukus, kad užtikrintume geriausią jūsų patirtį naršant mūsų svetainėje ir naudojantis interneto programomis. Jei tęsite nepakeitę savo naršyklės nuostatų, suprasime, kad sutinkate naudoti mūsų slapukus. Tačiau jūs visada galite pakeisti savo naršyklės slapukų nuostatas.

Akademinis bendradarbiavimas – pramonės vystymosi varomoji jėga

  • Istorija

    2016 Rugsėjo 29, 10:00 CEST

    SKF, Chalmerso universiteto ir „Ericsson“ bendras projektas padės pakloti praktinius „Industry 4.0“ pamatus ir parodys pramonės bei akademinių institucijų bendradarbiavimo svarbą.

    Iš šalies gali atrodyti, kad pramonės ir universiteto bendradarbiavimas paprastas ir vienpusis: bendrovė susiduria su problema ir sumoka universitetui už jo kompetenciją bei problemos išsprendimą. Iš tikrųjų šių šalių bendradarbiavimas gerokai sudėtingesnis – jis apima mokymą, įdarbinimą, prekės ženklo sklaidą ir kitus bendrus pranašumus.

    „Dirbdami su universitetais, galime naudoti jų kompetenciją ir žinias, kurioms įgyti reikėtų daug laiko“, – sako SKF projektų vadovas Martinas Friisas, kuriam pavesta speciali užduotis – užmegzti ryšius su išoriniais partneriais įgyvendinant finansuojamus mokslinių tyrimų projektus.

    Universiteto misija – kurti visuomenei svarbias žinias, o pramonės misija – būti konkurencingai savo verslo segmente. Siekiant veiksmingo bendradarbiavimo būtina suprasti abi puses. Bet kuris bendradarbiavimas turi būti abipusiškai naudingas, nes kitaip jis nutrūks.

    SKF vykdo bendrus mokslinius tyrimus su universitetais iš viso pasaulio. Tyrimai apima tiek individualius magistrų ir mokslų daktarų projektus, tiek didesnius kelių tyrėjų vykdomus projektus. Kai kuriuose iš didesnių projektų tyrimų programai arba dalykui skiriami didesni ištekliai.

    Kaip pavyzdį galima paminėti SKF universitetinius technologijų centrus, kuriuose SKF pasirinko konkrečius tyrimų tam tikrų pagrindinių technologijų srityje partnerius: tribologijai pasirinktas Karališkasis koledžas, plieno technologijoms – Kembridžo universitetas, o būklės stebėjimo technologijoms – Liuleo universitetas.

    Ties pažinimo riba
    Gamybos sistemos ir gaminiai tampa vis sudėtingesni, o žinios ir informacija kuriamos tokiu tempu, kad sudėtinga spėti su visais naujausiais atradimais. „Universitetai dirba ties savo dalyko pažinimo riba, todėl galimybė naudoti šias žinias itin naudinga pramonės bendrovėms“, – sako Friisas.

    Tačiau naudinga informacija teka ir priešinga kryptimi. Pramonės atstovai gali gauti universitetų fundamentinių tyrimų rezultatus, tačiau universitetams jie pateikia informacijos apie esamas ir būsimas pramonės reikmes. Ši informacija padeda universitetams tikslingiau vykdyti mokslinius tyrimus ir sudaryti studijų programas, kurios labiau atitiktų pramonės reikmes ir paruoštų specialistus, turinčius moderniai pramonei reikalingų įgūdžių.

    Tinkamas momentas paminėti praktinę įdarbinimo problemą. Tokia didelė pramonės bendrovė kaip SKF kasmet įdarbina daug inžinerijos studijas baigusių specialistų, o glaudus bendradarbiavimas su universitetu gali paskatinti studentus galvoti apie SKF. „Jie sužino, kas mes esame, taip pat tai, kad mūsų bendrovėje būtų įdomu dirbti“, – sako Friisas.

    Prekių ženklo sklaida ir identitetas yra daugiau nei siekis tiesiogiai įdarbinti bendrovėje SKF. Daug inžinerijos studijas baigusių specialistų darbą gaus kitose pramonės bendrovėse. Tačiau jų pažintis su SKF ir jos gaminiais padės bendrovei, kai tie studentai, tapę inžinieriais, bus atsakingi už komponentų, pvz., guolių arba sandariklių, parinkimą.

    Be to, SKF darbuotojai gali tapti kviestiniais profesoriais ir dalį laiko dėstyti paskaitas universitete bei vadovauti mokslų daktarams ir magistrams. SKF taip pat gali daryti įtaką švietimo plėtrai rengdama kviestinių specialistų paskaitas, skirdama užduotis studentams arba dalyvaudama studentų sąjungos seminaruose ir veikloje.

    Pramoninis skatinimas
    Daugelis vyriausybių stengiasi stiprinti pramonės ir akademinių įstaigų ryšį – ne kitaip ir Švedijoje. „Vyriausybė finansuoja tas mokslinių tyrimų programas, kurios stiprina akademines institucijas, tačiau sutelkia dėmesį į pramonės reikmes, – sako Friisas. – Tai turi būti daroma tinkamose srityse, todėl projektai atrenkami itin kruopščiai.“

    Vyriausybė tiesiogiai finansuoja švietimą ir bazinius tyrimus. Tačiau finansavimo sistema papildomai remia pramoninį bendradarbiavimą, kuris mokslinius tyrimus leidžia plėtoti toliau, pvz., pritaikyti juos prie esamų reikmių. Šis finansavimas panaikina akademinių tyrimų ir pramoninio įvertinimo atskirtį ir dažniausiai apima 3–7 lygių techninio pasirengimo mokslinius tyrimus. Vyriausybė paprastai finansuoja akademinių institucijų išlaidas, o bendrovės padengia savo išlaidas.

    Norint užtikrinti efektyvią pramonės veiklą šioje srityje, svarbu dalyvauti verslo asociacijose ir organizacijose, kad būtų pabrėžtos būsimos pramonės reikmės. Šios organizacijos bando daryti įtaką tokiems dalykams kaip prioritetinių sričių nustatymas ir mokslinių tyrimų finansavimo skirstymo kriterijai.

    Ši lobistinė veikla padeda atkreipti dėmesį į bendrovių reikmes ir kurti tinklus, leidžiančius bendradarbiauti su akademinėmis institucijomis, kitais galimais pramoninių mokslinių tyrimų partneriais ir finansavimo institucijomis. Tai veiksmingas būdas tiksliai nustatyti svarbias mokslinių tyrimų sritis, galimus akademinius bei pramoninius tyrimų partnerius ir tinkamas finansavimo priemones.

    Bendradarbiavimo tinklas
    Friisas sėkmingai pateikė projektą institucijai „Vinnova“ (Švedijos verslo ministerijos padaliniui), susijusį su aktualia tema „Industry 4.0“ (4-oji pramonės revoliucija) – futuristine vizija, sujungiančia visas modernios gamyklos sritis. Dvejų metų projektas, vadinamas 5GEM („5G Enabled Manufacturing“), yra SKF, Chalmerso universiteto ir telekomunikacijų milžinės „Ericsson“ bendras projektas. „Ericsson“ kompetencija belaidžio ryšio technologijų srityje, SKF žinios gamybos sistemų srityje ir Chalmerso universiteto mokslinis indėlis gali padėti pakloti „Industry 4.0“ pamatus.

    „Ateities gamyklose, kurių visi elementai bus sujungti tarpusavyje, „Wi-Fi“ neatitiks naujų patikimumo, delsos ir duomenų srauto reikalavimų, – sako Friisas. – Sistema visada turės būti pasiekiama per tinklą.“

    Naujai rengiamas 5G standartas, įskaitant infrastruktūros, debesijos ir analitikos technologijas, gali tapti dalimi praktinio sprendimo, leisiančio įgyvendinti „Industry 4.0“. „Iki šiol apie „Industry 4.0“ buvo kalbama kaip apie koncepciją, tačiau 5G yra ta technologija, kuri šią koncepciją gali padėti realizuoti“, – sako jis.

    Sukūrus 5G, bus galima naudoti aukštesnį dažnį, kuris leis greitai ir patikimai perduoti daug duomenų. „Svarbiausia – patikimumas ir saugumas, – sako Friisas. – Turi būti garantuojamas nepertraukiamas jungiamumas, nes kitaip sutriks gamyba.“

    Projekto partneriai kartu sukurs 5G technologija paremtus parodomuosius modelius, kurie bus išbandyti SKF gamyklose. Jie bus vertinami pagal keturis pagrindinius kriterijus: gamybos našumą, gamybos lankstumą, atsekamumą ir tvarumą. Komanda jau beveik išrinko parodomuosius modelius, į kuriuos bus susitelkta. Projektas pademonstruos, kaip jungiamumas gali padidinti gamybos sistemos našumą.

    Projekto tikslas – naudojant geresnes ryšio ir analitikos priemones suteikti prieigą prie tinkamų duomenų reikiamu metu ir reikiamoje vietoje. Pritaikius visa tai prie žmogaus poreikių (arba mašinos reikmių), bus galima priimti sprendimus – neautomatiškai arba automatiškai, – kurie kurs vertę gamybos sistemoje.

    „Industry 4.0“ įgyvendinimas
    Tarpusavio ryšiais susieti duomenys jau atlieka svarbų vaidmenį pramonėje, pvz., numatomosios techninės priežiūros sistemose. Įgyvendinus „Industry 4.0“, visa tai pakiltų į naują lygį.
    Johanas Stahre, Chalmerso universiteto gamybos sistemų profesorius, kuris taip pat vadovauja 5GEM projektui, sako: „Projekto vizija – sukurti pasaulinės klasės gamybos sistemą, išsiskiriančią didesniu našumu, kurį lemtų didesnis efektyvumas, lankstumas ir atsekamumas. Svarbiausias projekto aspektas – užtikrinti lengvą šių technologijų perkeliamumą į kitas gamybos pramonės šakas.“

    Taip pat jis įspėja, kad šįkart pramonės atstovai šią idėją turi pasistengti įgyvendinti tinkamai, nes realizuoti universalių tarpusavio ryšių koncepciją vieną kartą jau bandyta. „XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje buvo kompiuterizuotos gamybos planas, kuriuo siekta viską sujungti tarpusavyje, – sako jis. – Tačiau sąveikumo įgyvendinti nepavyko, ir buvo gauti atskiri automatizuoti blokai. Dabartiniams pasiekimams prireikė dar 20 metų.“

    „Industry 4.0“ vis dar susiduria su kai kuriomis kliūtimis, ypač standartizavimo ir sąveikumo atžvilgiu, tačiau tokie projektai kaip 5GEM gali padėti greičiau įgyvendinti šią koncepciją.

    Aktiebolaget SKF
    (publ)

    Jei reikia daugiau informacijos, prašome kreiptis
    Ryšiai su žiniasklaida: Nia Kihlström: +46 31-337 2897, +46 706 67 28 97; nia.kihlstrom@skf.com

    SKF yra pasaulyje pirmaujanti guolių, sandariklių, mechatronikos, tepimo sistemų tiekėja ir paslaugų, apimančių techninę pagalbą, priežiūrą ir patikimumo užtikrinimą, inžinerines konsultacijas ir mokymą, teikėja. SKF įsteigusi atstovybes daugiau kaip 130 pasaulio šalių ir turi apytiksliai 17 000 platintojų visame pasaulyje. 2015 m. metinė apyvarta buvo 75 997 mln. SEK. Tais metais įmonėje dirbo 46 635 darbuotojai. www.skf.com

    ® SKF yra registruotasis „SKF Group“ prekių ženklas.

  • Vaizdas

Atsisiųsti medžiagą spaudai

Medžiaga spaudai (4.7 MB)

SKF logo